Turinys


Įvadas
Reikalavimai techninei įrangai
Analogiškos paskirties programos
Ulead Media Studio Pro
Pinnacle Studio DV
Ulead Video Studio
Darbas su “Adobe Premiere”
Išankstiniai nustatymai
Pagrindinis programos meniu
File
Edit
Project
Timeline
Naujo projekto atidarymas
Video ir audio klipų įkėlimas į programą
Montažo atlikimas videomonitoriumi
Darbas su Time Line
Galutinio failo eksportas
Vaizdo kompresija

Įvadas


Į turinį

Atsiradus kompiuteriams, atsirado ir nelinijinio vaizdo redagavimo idėja. Iki tol pasaulis težinojo tik linijinį redagavimą. Palyginimui galima sakyti, kad skirtumas tarp abiejų redagavimo tipų atitinka skirtumą tarp garso kompaktinio disko ir garso kasetės. Linijinio redagavimo atveju vaizdas yra perrašomas tiesiai iš vienos juostos į kitą. Norint pasiekti tam tikrą juostos fragmentą, būtina persukti dalį kino ar vaizdo juostos. Būtent dėl nuolatinio juostos persukinėjimo linijinis redagavimas yra nepatogus ir užima daug laiko. Nelinijinio redagavimo atveju vaizdajuostės turinys perrašomas į kompiuterio kietąjį diską skaitmeniniu pavidalu. Ir tada visa vaizdo medžiaga matoma kaip ant delno: galima akimirksniu karpyti, stumdyti, keisti vietomis vaizdo fragmentus neperrašinėdami ir nepersukinėdami vaizdo kasetės. Galutinis redagavimo rezultatas įrašomas arba atgal į juostą, arba į skaitmeninę laikmeną: CD, DVD. Kompiuteris gali būti panaudotas abiejų tipų vaizdui redaguoti. Linijinio redagavimo atveju AK tiesiog atlieka tarpinę grandį tarp vaizdo šaltinio ir įrašymo įrenginio. Profesionaliose linijinio montažo sistemose kompiuteris tarnauja ne tik kaip vaizdo stebėjimo įrankis, bet dar ir valdo atkuriančius ir įrašančius vaizdą magnetofonus arba kameras. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, vadinamosiose hibridinėse nelinijinio montažo stotyse, kompiuteris skaičiuoja dar ir trimatę grafiką. Bet visos kompiuterio galimybės iš tiesų panaudojamos tik nelinijinio redagavimo atveju, kai pagrindiniai medžiagos apdorojimo darbai atliekami kompiuteryje dalyvaujant kietajam diskui, centriniam procesoriui, vaizdo plokštei ir kitoms AK dalims. Iki 1998m. nelinijinis vaizdo redagavimas buvo profesionalių studijų ir televizijos kompanijų prabanga. Paprastiems videomėgėjams ir entuziastams tekdavo tenkintis vaizdo magnetofonu ir linijiniu redagavimu. Tokią padėtį sąlygojo tai, kad vaizdui išsaugoti kietajame diske reikėdavo daug vietos, o ir jį apdoroti – didelės skaičiuojamosios galios. Tačiau pasirodžius “Pentium MMX”, o ypač “Pentium II” klasės procesoriams bei talpiems diskams, vaizdo redagavimas tapo prieinamas praktiškai kiekvienam kompiuterio savininkui.

Reikalavimai techninei įrangai

Į turinį

Jeigu vaizdo medžiagą kelsite į kompiuterį iš skaitmeninės vaizdo kameros, tai reikės apie 200lt. kainuojančios IEEE1394 sąsajos plokštės, nors jau yra kamerų ir su USB2.0 sąsaja. Įvedinėjant vaizdą iš analoginės vaizdo kameros naudojama specialios plokštės – koderiai, kurios analoginį vaizdą verčia į skaitmeninį, tam panaudodamos aparatūrinį, arba programinį kodeką. Deja, šių plokščių kainą 10 kartų aukštesnė. Mėgėjiškam darbui specialistai rekomenduoja tokią minimalią kompiuterio konfigūraciją:

  1. PCI arba AGP2X grafikos plokštė su 8 – 16MB RAM
  2. “Pentium II – 333” procesorius
  3. “Windows 98SE” operacijų sistema
  4. 64 – 128MB atmintinė
  5. CD – RW įrašomasis įrenginys
  6. 17 colių monitorius
  7. bet kuri suderinta “Soundblaster” garso plokštė
  8. “UltraDMA/66” diskinis kaupiklis su 10 – 20 GB laisvos vietos jame
Profesionaliam darbui rekomenduojama tokia konfigūracija:
  1. didelės spartos AGP 4X grafikos plokštė su 32 – 64 MB RAM ir vaizdo jungtimi
  2. “Pentium III – 800” arba spartesnis procesorius
  3. “Windows 2000” arba “Windows xp” operacijų sistema
  4. 384 – 768 MB atmintinė
  5. DVD – RAM įtaisas
  6. 19 – 21 colių monitorius
  7. aukštos klasės garso plokštė, turinti MIDI funkcijas ir skaitmeninio garso įvesties bei išvesties jungtis
  8. specialiai vaizdams redaguoti skirta plokštė, turinti IEEE1394 ir kitas funkcijas
  9. “UltraSCSI” diskinis kaupiklis su 40 – 80 MB laisvos vietos arba antras 7200 rpm “UltraDMA/100”kaupiklis
Štai bendriausi reikalavimai skaitmeninio vaizdo apdorojimui, belieka įdiegti specializuotą programinę įrangą.

Analogiškos paskirties programos

Į turinį

Ulead Media Studio Pro

Panašios paskirties taikomųjų programų nėra didelė gausa, bet “ADOBE” kompanijos produktas nėra vienintelis programinės įrangos rinkoje. Viena iš rimčiausių varžovių šioje rinkoje yra “Ulead Media Studio Pro”. Tai rimtas įrankis, skirtas video entuziastams ir gerai “pasikausčiusiems” mėgėjams. “Media Studio Pro” turi beveik neribotą (iki 99) vaizdo bei garso takelių skaičių. Dirbant su keliais takeliais, turime gerokai didesnį montavimo lankstumą ir galimybes. Kaip ir bet kuri montavimo sistema, “Media Studio” leidžia kompiuteriu valdyti prijungtą per skaitmeninę jungtį vaizdo kamerą ar magnetofoną. Tam tikslui skirtas savarankiškas “Media Studio Pro” įrankis “Video Capture”. Jis suteikia ne tik rankinio, bet ir automatizuoto įrašymo galimybes, kai vartotojas iš anksto gali susižymėti juostoje reikalingų fragmentų pradžią ir pabaigą. Peržiūrėjus ir atrinkus redaguoti skirtą medžiagą, tereikia tik spustelėti mugtuką, ir kompiuteris pats suras reikiamas vietas juostoje, bei įrašys kiekvieną epizodą į atskirą failą. “Media Studio Pro” vartotojo sąsaja gana sudėtinga, tad nepatyrusiam vartotojui teks šiek tiek pasipraktikuoti su programa, kad įgustų valdyti. Programa turi didelę vaizdo ir garso efektų biblioteką, kurią galima papildyti priedų rinkiniais. Kiekvienas efektas yra begalės parametrų: norint galima jį neatpažįstamai pakeisti. „Media Studio Pro“ programą paprastai jau renkasi vartotojai, kuriems reikalingas didelis montažo lankstumas. Vieni iš tokių yra samdomi profesionalūs kino operatoriai, filmuojantys įsimintinus įvykius (vestuves, gimtadienius ir pan.). “Media Studio Pro” yra “lengvesnė” ir pigesnė už “ADOBE premiere” , taigi ji renkamasi tuo atveju, kai didesnis dėmesys vis dar skiriamas meniškumui, bet ne techninėms, preciziškoms vaizdo montavimo detalėms.

Pinnacle Studio DV

Į turinį

Viena iš pigesnių vaizdo montažo sistemų: „Pinnacle Studio DV“ skirta paprasčiausiems vaizdo redagavimo uždaviniams atlikti. Šia programa galima įrašyti nufilmuotą medžiagą į kompiuterį (tik rankiniu būdu), o redaguoti teskirtas vienas vaizdo bei garso takelis. „Pinnacle Studio“ turi keletą elementarių vaizdo ir garso efektų bei titrų įkėlimo galimybę. Paredaguotą vaizdą galėsite išvesti populiaresniais formatais: MPEG-1, Microsoft AVI, OuickTime MOV. pradinio lygio vaizdo montažo programa. Nesukant sau per daug galvos dėl specialiųjų efektų ir nesiruošiant ilgai sėdėti montuojant nufilmuotą medžiagą, „Pinnacle“ produktas turėtų būti kaip tik. Šis įrankis komplektuojamas kartu su paprastute „FireWire“ plokšte, o visas komplektas kartais siūlomas kaip priedas prie skaitmeninių vaizdo kamerų (pvz., „Ogmios Pulsas“ turi teisę "Pinnacle Studio" parduoti kartu su "Sony DCR-TRV330" ir "Sony DCR-TRV730" vaizdo kameromis).

Ulead Video Studio

Į turinį

Dar viena paprastutė vaizdo montažo sistema. Dažnai su vaizdo plokštėmis pateikiamai "Ulead Video Studio" budinga originali, bet ne visada patogi naudotis vartotojo sąsaja. Programoje nėra meniu - visi valdymo elementai išdėstyti keliuose pagal montavimo etapus suskirstytuose languose. "VideoStudio" suderinama su pagrindiniais vaizdo įrenginiais ir leidžia valdyti skaitmeninę vaizdo kamerą iš kompiuterio. Tiesa, medžiagos perkėlimas iš kameros į kietąjį diską, kaip ir "Pinnacle" atveju, apsiriboja elementariais veiksmais. "Video Studio" teturi vieną vaizdo takelį, po vieną takelį išskirta ir muzikai, garso efektams bei titrams. Programoje rasite neblogą elementarių vaizdo efektų biblioteką. Kiekvieną vaizdo perėjimą dar galima šiek tiek pakoreguoti, pakeisti jo parametrus. "Ulead VideoStudio" suderinama su MPEG-1, "Microsoft" AVI, "QuickTime" MOV, ASF, RM failų suspaudimo formatais, tačiau negali įrašyti MPEG-2 arba MPEG-4 formatais. Programa skirta nereikliems videomėgėjams, nes leidžia atlikti pagrindinius vaizdo montavimo darbus.

Darbas su “Adobe Premiere”

Į turinį

Ši taikomoji programa yra brangiausia iš analogiškų programų, tačiau ir geriausia. Beveik visi profesionalai renkasi būtent šią programinę įrangą. Visi veiksmai dirbant su vaizdo medžiaga “Adobe Premiere” atliekami viename lange: automatinis bei rankinis vaizdo įrašymas, specialių efektų valdymas ir daug kitų. Kad būtų lengvesnis darbas su šia programa, reikalingas mažiausiai 17 colių monitorius.

Išankstiniai nustatymai

Į turinį

Kaip ir daugelis galingų programų, “Adobe Premiere” turi išankstinių nustatymų pasirinkimo galimybę. Šį galimybė palengvina kasdieninį darbą su programa, nes nebereikia kiekvieną kartą iš naujo nustatinėti daugumos parametrų. Kad atlikti išankstinius nustatymus reikia pagrindiniame programos meniu pasirinkti File>Preferences. Pirmas punktas General/Still Image siūlo ką jūs norėtumėte matyti, kai programa pasileidžia. Siūlomi trys variantai:

  • Nieko. Atsiveria tuščias programos langas ir galime toliau atidarinėti ką norime. Kai kuriais atvejais tai yra priimtiniausias atvejis jeigu dirbame įvairius darbus. Tada nebereikia uždarinėti nereikalingų langų ir dirbti dvigubą darbą;
  • Naujas projektas. Duodama galimybė kiekvieną kartą pradėti nauju projektu;
  • Atidarymo dialogas. Paleidus programą siūloma pasirinkti ką atidaryti – ar projektą, ar kitokį failą.
Tame pačiame meniu dar galima nustatyti kiek mažiausiai vietos likus programa praneš apie tai, kad reikia išvalyti diską(pagal nutylėjimą tai bus 1 MB). Sekantis punktas Show tool tips įjungia funkcija, kuri užvedus pelės žymeklį ant įrankio mygtuko, parodo to įrankio pavadinimą. Nustatymai Preroll ir Postroll nurodo klipo pažymėtos zonos (už ir prieš) demonstravimo laiką. Toliau turite nustatyti kiek laiko bus rodomas nejudamas vaizdas (stop kadras) skaidrių rodymo režime. Lock Aspect – labai svarbus nustatymas, reikalingas importuojant grafinius failus ar klipus, kurių vaizdo išmieros proporcijos skiriasi nuo standartinės. Tokie vaizdai talpinami natūralių proporcijų, o neužpildyti kraštai užpildomi juodu fonu. Beje, šito fono spalvą nustatymuose galimą pakeisti į norimą. Sekančiame meniu bloke Auto Save/Undo nusprendžiame kiek dažnai programa automatiškai užsaugos pakeitimus projekte, jeigu tai mes užmirštame padaryti rankiniu būdu. Šio meniu paskutiniame punkte nustatome funkcijos Undo parametrus – kiek veiksmų atgal įmanoma atšaukti jeigu mums nepatiko jais sukurtas rezultatas. Paskutiniame meniu punkte Scratch Disk/Device Control nustatome kurioje kietojo disko dalyje dirbsime. Tai beje, svarbiausias parametras, kuri reikia nustatyti tik įdiegus programą. Tai turėtų būti pati laisviausia vieta diske. Geriausiai, kad tai būtų atskiras loginis ar fizinis diskas laisvas nuo kitų programų. Šioje disko vietoje bus išsaugomi laikinieji, peržiūros ir kitokie failai programos darbo metu.

Pagrindinis programos meniu

Į turinį

Pagrindiniame programos meniu randasi tokie skyriai:

  • File
  • Edit
  • Project
  • Clip
  • Timeline
  • Window
  • Help
Sudėtingesni yra pirmi penki skyriai, kuriuos ir išsiaiškinsime. Pradėsime nuo pirmojo File.

File

Į turinį

Šis skyrius atidaro tokias komandas:

  • New Project – šia komanda sukuriamas naujas projektas. Tiksliau sakant, atidaromas naujo projekto sukūrimo dialogas
  • New – susideda iš kelių komandų, kurias sieja tai, kad atidaromas naujo failo sukūrimo langas.
  • Open – parodo anksčiau sukurtų failų atidarymo dialogo langą, kuriame leidžia pasirinkti, kokio tipo failus rodyti ir parodo visų prieinamų kaupiklių turinį.
  • Open recent file – greitesnio neseniai naudotų failų atidarymo komanda.
  • Open recent Project – projektų, su kuriais neseniai buvo dirbta, atidarymas. Rodomų įrašų skaičius nustatomas pagrindinių nustatymų kortelėje.
  • Close – uždaro aktyvaus projekto langą.
  • Save – komanda skirta aktyvaus projekto išsaugojimui. Suaktyvinus close komandą, atidaromas save dialogo langas jeigu prieš pat uždarymą nebuvote išsaugoję projekto.
  • Revert – tai komanda panaikinanti visus pakeitimus, padarytus iki paskutinio išsaugojimo.
  • Capture:
    • Batch capture – vaizdo įrašymas su išankstiniu laiko nustatymu;
    • Movie capture – atidaro vaizdo įrašymo iš kameros dialogo langą;
    • Stop motion – dėl programuojamo stop kadrų įrašymo iš vaizdo kameros ar magnetofono;
    • Audio capture – garso įrašymui konfigūruoti, ypač naudinga tada, kai garso įvedimo plokštė yra atskirta nuo vaizdo įvedimo įtaiso.
  • Import:
    • File – tarnauja ne tik klipų, bet ir grafinių failų, sukurtų kitomis programomis;
    • Folder – ši komanda patogi tuo, kad galima atidaryti aplanką su atskirais klipais, stop kadrais ir išdėstyti juos laiko juostoje;
    • Project – kitų projektų įtraukimui į aktyvų projektą.
  • Export:
    • Movie – naudojama galutinio klipo(jūsų produkto)įrašymui į diską avi failo ar quick time movie pavidalu. Prieš tai reikėtų įsitikinti ar diske užteks vietos, nes failo dydis priklausomai nuo naudojamos kompresijos gali būti net du kartus didesnis už pradinius failus, kuriuos naudojote savo produkto gamybai.;
    • Export to tape – atidaro įrašymo į juostą dialogą;
    • Frame – skirtas grafinių gif, tagra, tiff formato paveikslėlių sąrašo sudarymui;
    • Audio – leidžia eksportuoti garsą ne tik Microsoft AVI ir QuickTime movie formatais, bet ir Windows Waveform formatu;
    • Print to video – suteikia galimybę atlikti aktyvaus klipo peržiūrą kompiuteryje nustačius norimus parametrus išvedimui į videomagnetofoną ir stebint rezultatą televizoriaus ekrane. Grafikos plokštė turi palaikyti nustatytąjį formatą.;
    • Edl – komanda skirta nelinijinio montažo konkrečiam montažiniam procesoriui priskirti. Toliau pateikiamos jų rūšys.
  • Page setup – komanda leidžia sukonfigūruoti spausdintuvą
  • Print – spausdinimas
  • Exit – išėjimas iš programos.

Edit

Į turinį

  • Undo – atšaukia paskutiniu laiku darytus pakeitimus. Jeigu jų nebuvo padaryta atvaizduojama can’t undo.
  • Redo – tas pat kas undo, tik atvirkščiai.
  • Cut – kaip ir teksto redaktoriuose iškerpa pažymėtą objektą ir leidžia perkelti į kitą vietą.
  • Copy – daro objekto kopiją.
  • Paste – įterpimo komanda, kuri seka po cut ir copy komandų ir jas vainikuojanti.
  • Paste To Fit – įgalina įterpti klipą į jau išskirtą laiko juostoje sritį automatiškai pakoreguodamas klipo trukmę.
  • Clear – pašalina nepageidaujamą klipą, tačiau neišmeta jo iš projekto. Veikia tik pažymėtą klipo sritį.
  • Select all – pažymi visą juostą. Naudojama uždedant bendrą filtrą, ar kitokias bendras savybes.
  • Preferences – atidaro išankstinių nustatymų meniu.

Project

Į turinį

  • Project settings:
    • General – iškviečia pagrindinių projekto nustatymų meniu, iš kurio galima pasiekti žemiau esančius punktus;
    • Video – čia galima nustatyti video ir kompresijos režimus;
    • Audio – atidaro audio kompresijos ir savybių meniu;
    • Capture – iš šios vietos pasiekiami nustatymai, kurių pagalba nustatoma video ir audio parametrai įrašant video medžiagą tiesiai iš projekto;
  • Key Frame & Rendering – meniu kur nustatomi raktinių kadrų ir kitokie parametrai laiko juostoje;
  • Settings viewer – šia komanda atidaromas visų projektų savybių ir nustatymų apžvalgos langas;
  • Utilities:
    • Batch Processing – ši komanda labai patogi dirbant iš karto su keliais projektais. Į lentelę galima įtraukti keletą projektų, nustatyti klipų eksporto parametrus ir paleisti automatinį visų klipų nuoseklų eksportavimą. Nereikės gaišti laiko eksportuojant kiekvieno klipo atskirai ir laukiant kol pasibaigs kiekviena procedūra. Taip pat galima nustatyti to paties projekto keletą eksporto variantų ir jie paeiliui bus atlikti;
    • Project trimmer – padeda taupyti vietą diske. Dažniausiai darbui būna naudojami pilni pirminiai klipai, o iš tikro tereikia tik atskirų jų gabalų. Ši komanda pašalina visą nereikalingą informaciją iš disko ir paliekama tik medžiaga su kuria dirbama toliau.

Timeline

Į turinį

  • Preview – po komandos programa pradeda kurti specialų failą, kuris bus reikalingas peržiūrint sukurtą klipą tiesiai iš laiko juostos.
  • Render selection – ši komanda įjungia peržiūros režimą pažymėtai klipo daliai.
  • Render audio – peržiūra audio klipui.
  • Razor at edit – atlieka tą patį ką ir panašaus pavadinimo įrankis laiko juostoje. Apipjauna nereikalingus kadrus klipe.
  • Ripple delete – kaip ir klavišas Del ištrina pažymėtą klipo dalį
  • Dar yra visa grupė komandų, kurių pagalba atliekamos operacijos su žymekliais(markers).

Naujo projekto atidarymas

Į turinį

Kiekvienas naujas darbas programoje pradedamas nuo naujo projekto atidarymo. Jeigu išankstiniuose nustatymuose buvo nustatyta, kad paleidžiant programą atsivertų naujo projekto dialogas, tai tereikės tik nurodyti naujo projekto parametrus. Jeigu programą paleidus projektas nesukuriamas, tai reikia iš programos meniu File išsirinkti punktą New Project. Atsiveria Load Project Settings langas.

Jame reikia nustatyti naujo projekto vaizdo, garso ir kitokius parametrus. Kai projekte atlikote kažkokius veiksmus su jau įkelta vaizdo medžiaga, programa suteikia galimybę projektą išsaugoti. Atsidaro išsaugojimo dialogo langas, kuriama siūloma pasirinkti kur ir kokiu pavadinimu norite išsaugoti projektą. Pirmiausia išsaugojimo vieta rodoma ta, kur yra išankstiniuose nustatymuose pasirinkta. Projektų faile programa išsaugo visus jūsų su vaizdo medžiaga padarytus pakeitimus. Tai tarsi koks smulkmeniškas metraštininkas, registruojantis visus įvykius, vykstančius programos lange. Jeigu šitas failas dingsta arba yra sugadinamas, tai visas prieš tai projekte padarytas darbas nueina perniek. Šis failiukas palyginus su video medžiagos apimtimi fiziškai užima labai mažai vietos. Į ši failą nėra įrašomas nė vienas video fragmentas, o tik kas su video medžiaga buvo daryta: kokie buvo pritaikyti filtrai, kur koks gabalas buvo perkeltas laiko juostoje. Turėkite galvoje tai, kas video žaliavos, iš kurios montuojamas klipas negalima pervadinti, keisti laikmenos, nes pasikeitus šiai informacijai, programa su šiuo ppj failu nebeveiks.

Video ir audio klipų įkėlimas į programą

Į turinį

Po to, kai naujam projektui nustatote visus norimus parametrus ir juos patvirtinate nuspaudę klavišą OK, programos pagrindiniame lange atsiranda montažui skirti darbiniai langai. Norint pradėti montavimo darbus pirmiausia reikia įsikelti medžiagą su kuria ir reikės dirbti. Tai galima padaryti dviem būdais:

  • Pirmasis būdas yra komandos Open pagalba. Ši komanda aktyvi visada ir video klipas atidaromas vizualiai telemonitoriaus lange.
  • Antrasis būdas yra komanda Import. Ši komanda aktyvi tik tuomet, kada esate atidarę projektą. Skiriasi šis medžiagos įkėlimo būdas ir tuo, kad failas atidaromas teksto formatu projekto darbiniame lange.

Kada atidaromas klipas tik peržiūrai videomonitoriaus lange, tai paprasčiausias būdas jį įtraukti į projektą yra pele pertemti iš videomonitoriaus lango į laiko juostą. Praktiškiausia yra medžiagą peržiūrėti videomonitoriaus lange, o po to juos įtraukti į projektą. Montuojant video klipą iš daug gabaliukų, labai naudinga komanda Clip > Insert at Edit Line, nes ja tiksliai įterpiama į tą vietą, kur stovi šliaužiklis su nuleista į apačia rodyklėle. Videomonitoriaus lange spaudinėjant valdymo mygtukus atskiro kadro tikslumu surandama reikalinga vieta ir komanda Clip > Insert at Edit Line gabaliukas įterpiamas į montuojamą klipą. Įkelti galima įvairius klipų formatus. Pagrindiniai iš jų — Avi (Audio& Video Interleaved)ir Quick Time.Dar galima dirbti su tokiais formatais kaip: Open DML, Perception Audio Video (AVC), Perception Video (PVD). Išskyrus Avi и Quick Time, į programą galima įkelti tokius garso formatus kaip AIF (Audio Interchange Format) и Audio Waveform (WAV). Taip pat sėkmingai įsikelia ir kitose programose sukurti statiniai grafikos bei animacijos failai. Tai Adobe Illustrator formatas AI, Photoshop—PSD, GIF (Grafic Interchange Format), JPEG (Joint Photografic Experts Group), TGA (Tagra), TIFF (Tag Image File Format), PCX BMP (Windows Bitmap) ir dar daugelis kitų.

Montažo atlikimas videomonitoriumi

Į turinį

Tai yra vienas iš pagrindinių programos langų. Šis įrankis gali atlikti tokias funkcijas:

  • Atidaromų klipų peržiūra;
  • Klipų pjaustymas ir lyginimas(trimming);
  • Ruošiamos programos bei jos elementų peržiūra;
  • Taip pat tai yra grynai montažinis instrumentas.
Videomonitorius turi du virtualius langus, kurių vienas skirtas žaliavos ir atskirų programos klipų redagavimui, o antrasis pilnai programos peržiūrai.

Peržiūros valdymui videomonitoriuje yra mygtukai kurie identiški tiems, kurie įtaisyti paprastuose videomagnetofonuose. Pagal ženkliukus ant jų galima lengvai suprasti mygtukų paskirtį. Be šių mygtukų programos lange yra šliaužiklis (Shuttle Slider), kuris randasi po Frame Jog (pilka dantyta juostele). Juo galima labai operatyviai judėti visame klipe. Dar keletas mygtukų yra skirta karpymo, įterpimo funkcijoms atlikti. Paspaudus Marker Menu mygtuką, atidaroma žymeklių pasirinkimo rankinė, kur galima pasirinkti sunumeruotus ir nesunumeruotus žymeklius, juos įterpti ar ištrinti. Kiti du mygtukai mark in ir mark out yra kaip atidarymo ir uždarymo skliaustai. Tuos pačius skliaustus galima pasirinkti ir iš Marker Menu iškrentančio meniu. Naudojant skliaustus labai lengva klipo dalį iškirpti ir įterpti. Norimos iškirpti dalies pradžią pasižymime atidarymo skliaustu, o kadro, kuriuo turi baigtis norimas įterpti epizodas, gale statome uždaromąjį skliaustą. Po to renkamės vieną iš sekančių mygtukų:

  • Jeigu norime, kad iškirpto gabalo vieta pasiliktų tuščia (tos pačios trukmės), tada spaudžiame mygtuką Lift;
  • Jeigu norime klipą iškirpti ir tuščios vietos nepalikti, spaudžiame Extract mygtuką.
Norint nukirpti tik klipo pradžią ar galą, tereikia skliaustais iš vienos pusės atitverti tą dalį kurią norime atkirpti ir paspausti vieną iš kirpimo mygtukų. Mygtukai Previous Edit ir Next Edit skirti greitai navigacijai į žymekliais užžymėto ruožo pradžią ar pabaigą. Dar vienas į kitus funkcionaliai nepanašus mygtukas yra Add Default Transition. Jo paskirtis – įterpti perėjimo klipą į pažymėtą vietą. Įterpiamas perėjimas, kuris išankstiniuose nustatymuose nustatytas kaip default (pagal nutylėjimą). Šio skyrelio pabaigai reikėtų pažymėti, kad daryti pilną montažą nuo pradžios iki pabaigos naudojantis videomonitoriumi yra sudėtingiau negu laiko juostoje. Tas įrankis daugiau skirtas jau įgudusiems mėgėjams ir profesionalams kurie su programa dirba kiekvieną dieną.

Darbas su Time Line

Į turinį

Time Line lange žymiai patogiau atlikti montažo darbus, kadangi viskas čia atrodo taip, tarsi filmo juostelės būtų išdėstytos ant stalo ir jas traukinėjant, karpant ir klijuojant montuojamas video klipas. Taip tik atrodo, nes čia funkcijų yra žymiai daugiau ir darbas daug lankstesnis negu ankstesnių laikų, kai magnetiniai įrašai dar nebuvo naudojami ir plastiko juostelės būdavo karpomos žirklėmis. Montažą tarp gretimų laiko juostos takeliuose išdėstytų klipų galima atlikti keturiais būdais, kuriems atlikti parenkami skirtingi įrankiai.

Ruloninis montažas yra toks, kai rezultato, galutinio klipo trukmė yra fiksuota, o pakeitimai daromi įterpiamų klipų sąskaita. Sync Mode režimas darant tokį montažą turi būti išjungtas. Grafiškai šis montavimo būdas atrodo taip:

Čia pradinio klipo išmesti kadrai papildomi įterpiamojo klipo kadrais. Kad tokį režimą realizuoti reikia pasirinkti montavimo įrankį su tokiu ženkleliu

Kitą montavimo būdą galėtume pavadinti persipynimo. Šiuo būdu montuojant gretimus klipus pagrindinio atžvilgiu keičiasi bendra galutinio klipo trukmė, bet gretimų klipų rodymo trukmės išlieka nepakitę. Bendra klipo trukmė sumažėja ar padidėja tiek, kiek kadrų įterpiama iš gretimų klipų ar išmetama iš pagrindinio. Schematiškai tai atrodo taip:

Iš montavimo įrankinės pasirenkamas įrankis su tokiu ženkliuku

Režimas, kurį naudojant nesikeičia nė vieno klipo trukmė, o tik pasikeičia pradžios ir pabaigos koordinatės, vadinasi šlyties. Klipo, kurio kadrus norime įterpti tarp kitų dviejų klipų į jau egzistuojančią nišą, juostelę tiesiog paslenkame tol, kol norimi įterpti kadrai atsiduria norimoje vietoje. Tai atrodo taip:

Ir įrankio vaizdelis atrodo taip:

Panašus į šlyties režimą yra sulyginamasis. Šiuo būdu atliekant montažą, taip pat nesikeičia bendra filmo trukmė. Keičiasi tik visų sąveikaujančių klipų pradžios ir pabaigos taškai. Įterpiamasis klipas užleidžiamas ant kito klipo gretimojo kadrų sąskaita. Geriausiai tai matosi iliustracijoje:

Šiam montažui realizuoti skirtas toks įrankis , kurį galima pasirinkti iš Timeline lango kairiajame viršutiniame kampe esančios įrankių juostos. Garso takeliai paskutiniuose dviejuose režimuose negali būti montuojami kartu, tačiau pabaigus sujungimą, priskirtieji garso takeliai išlieka priderinami.

Mėgėjiškam montavimui, aišku, nebūtina naudoti šių aukščiau išvardintų būdų. Šie būdai daugiau skirti profesionaliam montažui kai reikia sumontuoti fiksuotos trukmės klipą ar išlaikyti kai kurių tarpusavyje derinamų klipų trukmę nepakitusią. Kada reikia paprasčiausiai išmesti nereikalingus kadrus iš montuojamo filmo, kas dažniausiai ir būna reikalingiausia namų kino režisieriui, užtenka karpymo įrankio, kurio ženklelis arba

Kad pasikeitimai iš vieno epizodo į kitą nebūtų tokie staigūs ir nelaukti, filmų montavime naudojami perėjimai (transitions). Perėjimai tarsi sujungia vieno klipo pabaigą su kito pradžia ir sušvelnina skirtumą tarp šių dalių. Tačiau didelis kiekis perėjimų nėra gero skonio požymis. Gausiai tokių specialių efektų prifarširuotas filmas žiūrisi sunkiai, greitai nuvargina žiūrovą. Du – trys perėjimai pusvalandžio klipe yra optimalus sprendimas.

Dar viena specialiųjų efektų rūšis yra titrai. Be jų neapsieina nei vieno filmo pradžia ir pabaiga. Sukurti naujus titrus galime pasirinkę iš File iškrentančio meniu New ir Titles. Galima atverti paeiliui kelis titrų kūrimo langus ir dirbti pereinant nuo vieno prie kito. Nors titrai kuriami iš projekto lango, tačiau tai yra atskiri klipai kurie ir išsaugomi savarankiškuose failuose šiuos failus galima naudoti kituose projektuose, įterpti į kitus video klipus. Titrai pasidaro galutinio kuriamo klipo dalis tada, kai yra įtraukiami į video klipą laiko juostoje. “Adobe Premiere” programa galima sukurti besisukančius, slenkančius, blyksinčius ir animuotus titrus. Be to titrus galima apipavidalinti grafiniais vaizdais.

Galutinio failo eksportas

Į turinį

Kai sutvarkome visą video medžiagą laiko juostoje ar videomonitoriaus pagalba, belieka savo darbą kaip nors išsaugoti, kad ir kiti galėtų mūsų kūryba naudotis. Kadangi projekto failas ppj saugo informaciją apie pakeitimus “Adobe Premiere” programoje, tai apsikeitimui ar medžiagos publikavimui toks išsaugojimas netinka. Programoje tam yra skirta galutinio failo eksportas. Eksportuojant galima išsaugoti medžiagą įvairiais formatais. Galima išsaugoti kaip filmą, kaip garsą, kaip statinį vaizdą (kadrą). Tai pagrindinės trys eksporto rūšys. Be jų dar galima iš laiko juostos nuosekliai realiu laiku perrašyti atgal per video kamerą ar kitą vaizdo išvedimo įrenginį į video juostą. Tai būtų tarsi paprasčiausias perrašymas iš juostos į juostą. Žinoma, nei skaitmeninės, nei paprastos vaizdajuostės magnetinės savybės neužtikrina ilgalaikio filmo saugojimo. Todėl šiuo metu ypač sparčiai populiarėja įrašai į skaitmenines laikmenas. Dažniausiai tai kompaktinis diskas arba tiesiog failas, skirtas perduoti internetu arba siųsti elektroniniu paštu. Deja, originali skaitmeninė medžiaga yra tiesiog per didelė kompaktiniam diskui, ką jau kalbėti apie internetą. Tad vaizdą tenka "spausti" naudojant vaizdo kompresiją.

Vaizdo kompresija

Į turinį

Esama daugybės būdų, kaip sumažinti turimos vaizdo medžiagos failo dydį. Šioje srityje šiuo metu laimėjimai tikrai nemenki. Galima paminėti kelis pačius populiariausius ir dabar naudojamus suspaudimo būdus.

MPEG-1 - seniausias ir prasčiausios kokybės vaizdo suspaudimo standartas. Tačiau jį verta rinktis dviem atvejais:

  1. neturite DVD įrašymo įrenginio, bet norite medžiagą žiūrėti DVD grotuvu
  2. tiesiog nežinote, kokiu kompiuteriu bus žiūrimas jūsų kompaktinis diskas.
MPEG-1 filmą galima peržiūrėti kompiuteriu, kuris susideda iš "Pentium" 133 MHz proce-soriaus, 1 MB SVGA vaizdo plokštės ir lėto CD-ROM įrenginio. MPEG-1 failų peržiūra sistemą su "Celeron 600 MHz" procesoriumi apkrauna tik 10%, tuo tarpu MPEG-4 - 90%.

MPEG-2 yra kokybiškiausias standartas, tačiau reikalauja galingo kompiuterio ir vaizdo plokštės bei programinio arba aparatinio DVD grotuvo. Į vieną CD telpa tik 15 minučių vaizdo. Tačiau tikimasi, kad ateityje, atpigus DVD įrašymo įrenginiams, šis standartas labiau išpopuliarės (į vieną DVD-R diską telpa apie 1 val. 30 min. vaizdo). Bet kuriuo atveju jūs visada turite galimybę bent jau svarbiausią medžiagą išsaugoti CD.

MPEG-4 yra pažangiausias standartas, taip pat reikalaujantis nemažai kompiuterio resursų. Įspūdingai maži MPEG-4 failai yra kokybiškesni nei MPEG-1, bet prastesni už MPEG-2 formatu suspaustą vaizdą. Šis formatas puikiai tinka vaizdo medžiagai įrašyti į CD bei perduoti vaizdą interneto kanalais.

Į turinį